Edson gimė Angoloje iškart po to, kai šalis tapo nepriklausoma. Jis labai aukštas vaikinas. Dėl savo ūgio jis išsiskyrė iš kitų. Žmonės, ginkluodavę vaikus, kad šie kariautų pilietiniame kare, ieškojo tokių vaikinų.
Jo motina bijojo, kad sūnus bus paimtas kariauti, todėl nusprendė jį išsiųsti gyventi pas tetą į Portugaliją. Ji manė, kad ten jis bus saugus.
Kadangi Edson pasiilgdavo šilto klimato, tradicinio maisto, o labiausiai – motinos apkabinimų ir bučinių, iš pradžių jam buvo sunku.
Jis silpnai kalbėjo portugališkai, todėl jam buvo sunku mokytis pamokose ir užmegzti pokalbius su bendraklasiais. Tuomet jis svarstė, ar atvykimas į Portugaliją buvo gera mintis.
Vieną dieną mokytojas pastebėjo, kaip gerai jis žaidžia krepšinį. Jis prisijungė prie krepšinio komandos ir sėkmingai žaidė. Jis tapo populiarus mokykloje ir susirado draugų. Taip pat jis tapo labiau pasitikintis savimi.
Dabar, jau suaugęs, Edson treniruoja pabėgėlių vaikus ir kitus socialinės atskirties pavojuje esančius asmenis. Kadaise dėl savo ūgio jis gyveno pavojuje rizikuodamas tapti vaiku-kariu. Dabar, jo ūgis jam suteikia stiprybės padėti kitiems jaustis saugiai.