Aš ir mano du broliai atvykome į Norvegiją 2016 metų gruodį. Mes vilkėjome vasarinius drabužius, kadangi tikėjomės, kad čia bus taip pat šilta kaip Somalyje. Visgi, kai atvykome, snigo. Mes buvome sušalę, oras buvo vėsus. Nors ir turėjome kelis lagaminus, juose buvo tik vasariniai rūbai.
Nors ir buvo šalta, aš buvau be galo laiminga atvykusi į Norvegiją. Pagaliau aš ir vėl pamatysiu mamą, kurios nebuvau mačiusi šešerius metus. Mano mama ir jos dvi draugės mus pasitiko. Kai ją išvydome, raudojome iš džiaugsmo. Mes važiavome į mažą miestelį, kur gyvena mama.
Pirmosios dienos mamos miestelyje buvo labai keistos. Buvo šalta ir snieguota, nebuvo ko pamatyti. Gatvės buvo visiškai tuščios. Keletas žmonių, kuriuos sutikome, atrodė šalti ir nedraugiški. Somalyje žmonių pilna visur, todėl čia viskas buvo svetima. Mama ir jos draugės įteikė mums dovanų, o tada ji nusivežė mus nusipirkti žieminių drabužių.
Po Kalėdų atostogų aš prisijungiau prie norvegų kalbos kursų suaugusiųjų mokymo centre. Čia aš mokiausi dvejus metus prieš pradėdamas eiti į paprastą mokyklą. Dabar mano paskutinieji mokymosi metai ir aš turiu daug naujų draugų. Aš esu labai draugiška ir mėgaujuosi sutikdama naujus žmones.
Somalyje aš niekada nėjau į mokyklą ir nelankiau jokių kursų, išskyrus Korano mokyklą. Aš nemokėjau nei skaityti, nei rašyti. Dabar jau esu išmokusi, kaip rašyti norvegiškai ir somaliečių kalba, taip pat ir kitas disciplinas. Be išsilavinimo aš jaučiausi lyg niekas. Dabar aš jaučiuosi protinga ir laiminga.
Kitais metais aš pradėsiu lankyti vidurinę mokyklą, gilindama žinias sveikatos ir jaunimo vystymosi srityje. Ateityje aš noriu tapti jaunimo darbuotoja. Po mokslų baigimo aš svajoju gauti nuolatinį darbą. Taip pat aš noriu išmokti vairuoti ir išlaikyti vairavimo teises.
Jeigu būčiau pasilikusi Somalyje, manau, šiuo metu jau būčiau tapusi mama. Galbūt jau turėčiau daug vaikų. Jeigu būčiau likusi Somalyje, nebūčiau turėjusi tokių galimybių, kurias turiu dabar. Gyvendama Norvegijoje jaučiuosi laiminga.
